Palūkanų padengimo statistika (ICR) – tai finansinis rodiklis, naudojamas įvertinti įmonės gebėjimą mokėti palūkanas už esamus įsipareigojimus. Skolintojai, kreditoriai ir investuotojai dažnai naudoja ICR, kad įvertintų pinigų skolinimo įmonei rizikingumą. „Uždirbtų palūkanų koeficientas“ yra kitas palūkanų padengimo koeficiento pavadinimas.
Palūkanų padengimo koeficiento aiškinimas
Kuo mažesnis palūkanų padengimo koeficientas, tuo didesnė skola ir įmonės bankroto rizika. Intuityviai, mažesnis koeficientas rodo, kad yra mažiau operatyvinių pajamų, skirtų palūkanų mokėjimams padengti, todėl įmonė yra labiau veikiama palūkanų normų svyravimų. Dėl to didesnis palūkanų padengimo koeficientas rodo, kad įmonė yra geresnės finansinės būklės ir gali vykdyti savo įsipareigojimus dėl palūkanų.
Kita vertus, didelis koeficientas gali reikšti, kad korporacija neatsižvelgia į galimybes panaudoti savo pajamas. Organizacijoms, kurių pardavimai ir grynųjų pinigų srautai pastovūs, ICR viršija 2 vargu ar priimtina kaip nykščio taisyklė.
Analitikai tam tikromis aplinkybėmis norėtų, kad ICR būtų didesnis nei 3. ICR, mažesnis nei vienas, rodo, kad įmonės finansinė būklė yra bloga, nes tai rodo, kad ji negali sumokėti trumpalaikių palūkanų mokėjimų.
Palūkanų padengimo koeficiento svarba
Bet kurios įmonės gebėjimas išlikti pinigų palūkanų mokėjimo srityje kelia didelį ir nuolatinį nerimą. Kai įmonei kyla sunkumų vykdant savo įsipareigojimus, jai gali tekti skolintis daugiau arba panaudoti grynųjų pinigų rezervą, kurį būtų geriau išleisti pagrindiniam turtui arba nenumatytiems atvejams.
Nors vienas palūkanų padengimo koeficientas gali daug atskleisti apie dabartinę įmonės finansinę padėtį, žvelgiant į palūkanų padengimo koeficientus laikui bėgant, dažnai galima sužinoti daugiau apie įmonės padėtį ir trajektoriją.
Pavyzdžiui, pažvelgus į bendrovės palūkanų padengimo koeficientus kas ketvirtį per pastaruosius penkerius metus, investuotojai gali pasakyti, ar santykis gerėja, mažėja ar stabilus, ir gali susidaryti gerą supratimą apie jos trumpalaikių finansų būklę. .
Be to, bet kurio konkretaus šio santykio lygio priimtinumas tam tikru mastu priklauso nuo žiūrovo. Kai kurie bankai ar potencialūs obligacijų pirkėjai gali būti pasirengę priimti mažesnį koeficientą mainais į didesnę įmonės skolos palūkanų normą.
Įvairių tipų palūkanų padengimo koeficientai:
Prieš žiūrint į įmonės koeficientus, labai svarbu žinoti dvi tipines palūkanų padengimo santykio versijas. EBIT pokyčiai yra šių skirtumų šaltinis.
EBITDA
Skaičiuojant palūkanų padengimo koeficientą, viena alternatyva naudoja pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), o ne EBIT.
Kadangi šis pokytis neapima nusidėvėjimo ir amortizacijos, EBITDA įverčių skaitiklis dažnai yra didesnis nei skaičiuojant EBIT. Kadangi palūkanų sąnaudos abiem atvejais bus vienodos, EBITDA skaičiavimai lems didesnį palūkanų padengimo koeficientą nei EBIT skaičiavimai.
EBIAT
Kita forma palūkanų padengimo koeficientas apskaičiuojamas naudojant pelną prieš palūkanas ir mokesčius (EBIAT), o ne EBIT. Dėl to iš skaitiklio atimami mokesčių mokesčiai, todėl tiksliau parodomas įmonės gebėjimas mokėti palūkanų išlaidas.
Kadangi mokesčiai yra svarbus finansinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, EBIAT gali būti naudojamas norint apskaičiuoti palūkanų padengimo koeficientus, o ne EBIT, kad būtų galima geriau suprasti įmonės galimybes padengti palūkanų išlaidas.
Palūkanų padengimo koeficiento apribojimai
Palūkanų padengimo koeficientas, kaip ir bet kuris kitas rodiklis, naudojamas įmonės efektyvumui įvertinti, turi keletą apribojimų, kuriuos kiekvienas investuotojas turėtų žinoti prieš jį naudodamas.
Pirmiausia, lyginant skirtingų pramonės šakų organizacijas ir net toje pačioje pramonės šakoje, labai svarbu nepamiršti, kad palūkanų aprėptis labai skiriasi. Dviejų palūkanų padengimo koeficientas dažnai yra priimtinas standartas įsitvirtinusioms korporacijoms kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, komunalinių paslaugų įmonėms.
Dėl vyriausybės kontrolės nusistovėjusios įmonės labiau tikėtina, kad jos gamyba ir pajamos bus nuoseklios, todėl net ir esant mažam palūkanų padengimo koeficientui, jis gali patikimai sumokėti savo palūkanas. Pavyzdžiui, apdirbamoji pramonė yra daug nestabilesnė pramonė, kurios minimalus priimtinas palūkanų padengimo koeficientas yra trys ar didesnis.
Šios įmonės dažniau patirs verslo svyravimus. Pavyzdžiui, 2008 m. nuosmukio metu automobilių pardavimas smarkiai sumažėjo, todėl automobilių gamybos pramonei iškilo pavojus.
Kitas nenumatytų incidentų, galinčių sumažinti palūkanų padengimo koeficientus, pavyzdys yra darbuotojų streikas. Kadangi šios pramonės šakos yra jautresnės šiems svyravimams, jos turi pasikliauti didesne galimybe padengti palūkanas, kad galėtų prisitaikyti prie menkų pajamų laikotarpių.
Kadangi sektoriai labai skiriasi, įmonės santykis turėtų būti lyginamas su kitų tos pačios pramonės šakų rodikliais – idealiu atveju su panašiomis verslo struktūromis ir pardavimų skaičiais.
Be to, nors apskaičiuojant palūkanų padengimo koeficientą reikia atsižvelgti į visas skolas, įmonės gali pasirinkti atskirti arba neįtraukti tam tikrų rūšių skolos į savo skaičiavimus. Todėl labai svarbu patikrinti, ar visi įsipareigojimai buvo įtraukti į įmonės pačios paskelbtą palūkanų padengimo koeficientą.
Kas yra palūkanų padengimo koeficientas ir ką jis reiškia?
Palūkanų padengimo koeficientas yra metrika, įvertinanti įmonės gebėjimą valdyti savo skolą. Tai vienas iš kelių skolos koeficientų, kuriuos galima naudoti vertinant verslo finansinę būklę.
Sąvoka „aprėptis“ reiškia laiką (paprastai keletą fiskalinių metų), per kurį galima sumokėti palūkanas iš įmonės turimų pajamų. Iš esmės tai rodo, kiek kartų įmonės pajamos gali būti panaudotos įsipareigojimams įvykdyti.
Kokia yra palūkanų padengimo koeficiento apskaičiavimo formulė?
Santykis apskaičiuojamas padalijus EBIT (arba jo variantą) iš palūkanų už skolos išlaidas (pasiskolintų lėšų kaina) per tam tikrą laikotarpį, paprastai per metus.
Kas yra geras palūkanų padengimo koeficientas?
Didesnis nei vienas koeficientas rodo, kad korporacija gali padengti skolas iš savo pajamų arba įrodė gebanti išlaikyti stabilias pajamas. Nors 1.5 palūkanų padengimo koeficientas gali būti laikomas tinkamu, analitikai ir investuotojai teikia pirmenybę dviem ar didesniems. Palūkanų padengimo koeficientas gali būti laikomas palankiu įmonėms, kurių pajamos istoriškai labiau nenuspėjamos, kol jis gerokai viršija tris.
Ką reiškia nepalankus palūkanų padengimo koeficientas?
Bet kokia vertė, mažesnė už vieną, yra baisus palūkanų padengimo koeficientas, o tai rodo, kad įmonės dabartinių pajamų nepakanka esamai skolai padengti. Net jei palūkanų padengimo koeficientas yra mažesnis nei 1.5, įmonės galimybės nuolat padengti savo palūkanų išlaidas vis dar abejotinos, ypač jei įmonė yra jautri sezoniniams ar cikliniams pajamų kritimams.